Kažkada jūriniuose žemėlapiuose buvo didžiuliai plotai pažymėti užrašu Terra incognita – „nepažintos žemės“. Tarp šių nepažintų kraštų ir pažįstamo pasaulio jūrų pabaisos tykojo savo grobio- neatsargių jūreivių. Šiuolaikinė geografija paliko nedaug neištirtų vietovių, o jūrų pabaisos paliko pasaulį paskui vienaragį ir Minotaurą. Tačiau subjektyvusis žmogaus pasaulis yra psichologinė Terra incognita, saugoma nerimo ir patologijos monstrų, keliančių grėsmę tiems, kurie išdrįsta įsiveržti į šią sritį, saugančią paslaptis ir lobius.
Mūsų subjektyvusis pasaulis- tai mūsų tikrieji namai, mūsų autentiškas būvis, mūsų būtinas prieglobstis bei atsistatymo vieta. Tai kūrybiškumo lobšys, vaizduotės žaidimų aikštelė, piešimo lenta planavimui, visų mūsų baimių ir vilčių, sielvarto ir džiaugsmo esmė. Per ilgai mes atstuminėjome subjektyvųjį aš, kaip efemerišką ir mažai reikšmingą; rezultate mes praradome atspirties ramstį ir buvome, kaip magnetu pritraukti prie seklių uostų ir išdžiuvusių krantų negyvojo objektyvumo.
J.F.T. Bugental
