„Nenoriu pykti ant tėvo. Kad ir ką jis būtų padaręs, aš jį suprantu, nors kai kurie jo veiksmai ir buvo nepriimtini. Noriu ir toliau jį mylėti ir būti jo dukra, o pyktis tą meilę paneigia”.
Toks supaprastintas požiūris lemia jos emocinį nebrandumą.
Kai tėvo dukra pagaliau bus motyvuota išanalizuoti tėvo įtaką savo gyvenimui, ji gali nustebti ir net būti šokiruota, kiek daug jos minčių, jausmų, troškimų, vertybių ir elgesio lemia užslėptas noras įtikti tėvui, būti tokiai kaip jis.
Suaugusi duktė bijo įžeisti tėvo jausmus, nes baiminasi prarasti jo meilę. Jo jausmai jai tolygus meilės išraiškai. Vien nuo minties apie konfrontaciją su juo, ji nutirpsta iš siaubo. Nesutikus ar nutraukus sąjungą su tėvu jai tolygus meilės saitų suplėšimui arba dar blogiau, jo rūstybės apraiškai.
Kai kurios moterys įsitikinusios, kad konfliktas su tėvu gali lemti jo mirtį. Baimė jį prarasti neleidžia jai net pabandyti su juo nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti.
„Fathers’ Daughters: Breaking the Ties that Blind” Maureen Murdock, Spring Journal, Inc, 2005 (34 psl.).