Pirmoji pagrindinė egzistencinio požiūrio prielaida, kad gyvenimas turi prasmę ir kad žmonės kuria savo pasaulio prasmę savo pačių požiūriu į gyvenimą turi būti iš esmės priimtinas numatomam klientui. Tik tada egzistencinis darbo metodas gali padėti klientui išsigryninti ir rasti jo ypatingo ir savito būdo pasaulyje prasmę.

Terapijos metu vykdomas tyrinėjimo ir atradimų procesas gali paskatinti pertvarkyti esamą patirtį ir atrasti naujus gyvenimo prasmės kūrimo būdus. Čia galima aiškiai įžvelgti pagrindimą, kurio esmė ta, kad žmonės gali kurti ir atkurti savo prasmes tik tiek, kiek tiki savo gebėjimu tai padaryti.

Painus ir chaotiškas gyvenimas gali atrodyti tiems, kurie tiki kad yra chaoso ir prieštaravimų įmestyje, visada galima rasti aiškumą ir tvarką tiems, kurie tiki, kad gyvenimas iš esmės turi prasmę.[…]

Egzistencinė pozicija nėra nei tikėjimas chaosu, nei tikėjimas tvarka, tai tikėjimas žmonių gebėjimu kurti prasmę ir tvarką, nepaisant vyraujančio akivaizdaus chaoso ir absurdiškumo.

„Existential Counselling & Psychotherapy in Practice“, Emmy van Deurzen. Sage Publications, 1998 (p. 25).