Kad taptumėm adaptyvia asmenybe ir tuo pačiu pakankamai laisva, mūsų gyvenimas turi būti kompleksinis: mes turime suvokti visus prieštaravimus, konfliktus ir dilemas jame, ir mūsų sąmonė turi būtinai tai išjausti.

Tik gebėdami pamatyti ir išgyventi visą spektrą galimybių- nuo vieno kraštutinimo iki kito, mes sugebėsime įvertinti savo pasirinkimų visus „už“ ir „prieš“. Ir tada mūsų jau nebaugins tas pasirinkimas ir mes gebėsime nerti šiuo nuotykio keliu, pavadinimu „gyvenimas“. Mums tai sako apie daugybę ar net begalinį kiekį alternatyvų ir galimybių, ir mes galime žaisti ir eksperementuoti, rasdami tame asmeninį susidomėjimą ir polėkį.

Ir mus ne taip baugins atsakomybė, kaip tai buvo anksčiau, nes pradėsime labiau įsisąmoninti savo asmeninę autorystę ir galimybę elgtis kitaip. Turėdami pasirinkimą mes jaučiame pasitenkinimą tame, kad galime patys spręsti kaip elgtis.

„Paradox and Passion in Psychotherapy“ Emmy Van Deurzen. 1998 by John Wiley & Sons.